Saturday, May 19, 2012

Domantas Razauskas "Lietaus kambarys"

Domantas Razauskas "Lietaus kambarys"
Man pasirodė, kad tu nubudai.
Arba čia tiesiog pasidarė šilčiau.
Paklausei „Ar girdi,
kaip dega laidai mano viduje“ ?
Aš prisėdau arčiau,
Aš nežinau, kaip kvėpuoti.
Dangus man rodo ženklus,
Kurių nematau.
O tu sakai „Bandyk išgirsti, brangus.
Šita širdis liepsnoja tik tau.“

Atsitiko kad mūsų buvo tik trys.
Tu, aš ir lietaus kambarys.
Aš negalėjau įžiūrėti raidžių.
Aš užsimerkiu ir atrodo girdžiu,
Kaip tyliai smilksta, kaip dega giliai,
Į viršų kyla šviesos spinduliai.
Ir nebelieka nei vakar, nei ryt.
Tu pakeli ranką – ir pradeda lyt.

Galėjo būti, kad išaušo diena
Laikrodis mušė trečia nakties
Mušė taip, kad ši išėjo viena 
ir aš atsimerkiau vien nuo šios minties
taip ir sėdejau metus, o gal tris
tu aš ir lietaus kambarys

kaip garsai kurių nieks negirdės
degančiais laidais prie širdies
Skamba juokas giliai šuliny
Aš esu, o tu gyveni
Mane nupūs vėjas rytų
Jei sudegsiu anksčiau negu tu
Sakai nera pabaigų ir pradžių, ir aš
Tikiu tavim nors beveik negirdžiu
Žiurėk į šviesą į mane nežiūrėk
Sako jis išėjo ir tiek.